Per šalčius iš Vilniaus į Tartu su KIA EV4: jokių nepatogumų, bet vienas dalykas nustebino

Tiesa, vieną kartą į Piarnu važiavau hibridu. Nepatiko, nes tos vibracijos, kai sistema įkrauna bateriją važiuojant, labai nemalonios. Nuo to laiko kelionėms pas mūsų šiaurinius kaimynus renkuosi tik elektromobilius.

Kelionės pradžia nieko gero nežadėjo. Automobilio stabdžiai tiesiog prišalo įkrovimo metu Vilniuje. Prieš tai jis “KIA Vilnius” garaže buvo nuplautas ir šiek tiek per anksti išvažiavo į minus 17 šaltį. Keli agresyvūs bandymai pajudėti galų gale padėjo ir leidomės į kelionę.

Važiuojant elektromobiliu į nežinomus maršrutus reikia iš anksto šiek tiek paplanuoti. Bet tas pats ir su vidaus degimo varikliu, jei vyksti įmonės reikalais, o įmonė turi sutartį su degalų tiekėju, veikiančiu Baltijos šalyse.

Iki Tartu stojome įkrovimui du kartus. Galėjome vieną, bet iš Vilniaus išvažiavome su 60% likučiu. Panevėžo aplinkelyje pusryčiams pasimėgavome kava, suvalgėme beigelį ir tų 15 minučių užteko baterijos papildymui. Šalia Rygos papietavome, įskrovėme ir energijos užteko iki Tartu. Ten viešbučio stovėjimo aikštelėje per naktį papildėme bateriją. Kelyje atgal į Lietuvą galėjome vėl sustoti Rygoje, bet papietauti panorome anksčiau. Stojome “Ignitis ON” įkrovimo stotelėje šalia Plācis kafejnīca Bērzi. Ta “kafejnica” garsėja milžiniškais kepsniais. Kol suvalgai mažą pusės kvadratinio metro kepsnį, elektromobilis visiškai įsikrauna.

Stabtelėjome ir Panevėžio aplinkelyje, bet tik higienos tikslais. Tuo pačiu šiek tiek pasipildėme bateriją ir kavos pasiėmėm. Vilnių pasiekėme su 11% baterijos likučiu. Daugiau nei 1000 km kelionės vidutinės sąnaudos buvo 21,9 kWh/100 km esant vidutiniam minus 14 šalčiui. Vasarą būtų mažiau ir, esu tikras, kad iš Vilniaus į Tartu galima būtų nuvažiuoti ir viena įkrova. Tai birželio 12 d. patikrins Ignitis ON elektromobilių varžybų dalyviai. Ar to reikia? Nemanau, nes kelionė vistiek truks apie 6-7 valandas, pietauti ar stabtelėti kitais tikslais vistiek reikės. O tuo pačiu galima ir įsikrauti. Tiesa, žiemą reikia nepamiršti iš anksto paruošti bateriją. KIA EV4 tai galima padaryti trim būdais. KIA programėlėje telefone, navigacijoje pasirinkti stotelę kurioje planuojate įsikrauti arba iki tikslo likus bent 15 minučių baterijos paruošimą pasirinkti iš meniu. Paruoštos ir neparuoštos baterijos įkrovimo galia skiriasi labai. Išvažiuojant į kelionę automobilis iš importuotojo į Vilnių atvyko naktį prieš kelionę ir su mažu energijos likučiu. Realiame gyvenime naktį savo elektromobilį lengvai įsikrautum mažos galios namų stotelėje, tačiau mums reikėjo tai padaryti skubiai. O tokiu atveju skubiai nesigauna. 150 kW galios stotelėje gerą pusvalandį teko žiūrėti į tik 30 kW įkrovimo galią. Tik vėliau, sušilus baterijai, įkrovimo galia šiek tiek padidėjo, bet nelaukėme pilnos įkrovos. Prieš sustojimą Panevėžyje ir Rygoje baterija būdavo paruošta ir stabiliai priimdavo 130 kW galią.

Kai automobilių pasaulyje dominuoja “visureigiai”, smagu matyti vis rečiau sutinkamą hetčbeką. “KIA EV4” vienas iš nedaugelio tokią kėbulo formą turinčių naujų automobilių. Tiesa, siūloma ir “Fastback” versija, bet nemanau, kad ji bus labai populiari. Taip pat smagu, kad “KIA” modelius labai lengva atpažinti iš jau kurį laiką naudojamų išskirtinių dizaino elementų.

Važiuoja “KIA EV4” tolygiai, švelniai ir labai komfortiškai. Ypač greitkelyje. Estijoje teko išbandyti nedidelę kelio remonto atkarpą, ten pasijuto, kad važiuoklės nustatymai mano skoniui gal kiek per minkšti, automobilis lingavo daugiau nei norėčiau. Bet čia tik blogame kelyje tas mikštumas kiek perteklinis. Kasdieniniam važiavimui mieste ir užmiestyje tai netrukdo ir daugiau yra privalumas.

Kas nenustebino? Gamyklinė navigacija. Taip ir neperpratau jos, todėl naudojausi Waze, juo labiau, kad telefoną prijungti ypatingai paprasta. Taip pat ir tos madingos, bet žiemą užšąlančios durų atidarymo rankenėlės. Viskas su jomis puiku vasarą. Prieini prie automobilio ir rankenėlės jau paruoštos patogiam atidarymui. Bet žiemą jos tiesiog neužsidaro ir kiekvieną kartą reikia lipti iš automobilio į šaltį ir rankomis tas rankenėles priglausti.

Kas nustebino? Trumpų ir ilgų šviesu automatinis perjungimas. KIA nejungia jų tiesiog automatiškai. KIA švelniai mažina ir didina apšvietimo spindulį, priklausomai nuo priešpriešinio transporto. Realiame gyvenime tai atrodo labai įspūdingai.

Ar pirkčiau? Turbūt. Mano poreikiams jis gal net per geras. Viena įkrova bet kuriuo metų laiku nuvažiuoja iš vieno Lietuvos galo į kitą, salono ergonomika puiki, bagažinė talpi.